Mano balansas šiai dienai 12 taškų po 9 partijų (+3, =6, -0). Esu dabar 17 pozicijoje iš 155 dalyvių pagal "naudingumo koeficientą" (žr. KNDB tinklalapyje skiltelį "Nat. competitie topscorers"). Ne taip jau ir prastai, ar ne? Paskutiniuose 2 turuose žaidžiam su komandomis, užimančiomis dabar priešpaskutinę ir paskutinę vietą, tai galima tikėtis dar pagerinti savo asmeninį rezultatą.
Dabar apie lygiąsias ir t.t. Jūs neįsivaizduojate koks yra aukštas vidutinis lygis pas olandus. Ir tai, kad tas ar anas žaidėjas nėra tarptautinis didmeistris ar tarptautinis meistras absoliučiai nieko nereiškia. Jie ir neturi tų vardų pagrinde tik dėl to, kad tik pas savę Olandijoj žaidžia. Bet - žaidėjas, turintis KNDB reitingą >1300, tai jau sunkiai pramušamas didmeistriui riešutėlis, ... >1350 labai sunkiai pramušamas, ... >1400 praktiškai nepramušamas (nes pats didmeistris
) . Pažiūrėkite tą patį "topscorers" skiltelį - nekiekvienas didmeistris turi dabar +3... Taškai Olandijos aukščiausiame divizione ateina kaip niekur sunkiai, patikėkit man.
Dabar pažiūrėsim mano statistiką:
1. Henk Grotenhuis ten Harkel
1297 1
2. Ramon Sakidin
1185 2
3. Peter Hoogteijling
1357 1
4. Patrick Casaril
1250 1
5. Marcel Monteba
1335 2
6. Peter van der Stap
1311 1
7. Willem Leijenaar
1274 1
8. Niek Kuijvenhoven
1378 2
9. Jos Stokkel
1399 1
Ką mes matome? Su Monteba ir Kuijvenhoven pavyko paimti labai vertingus taškus. O prarasti taškai buvo su ten Harkel, Casaril ir Leijenaar. Apmaudžiausia, kad jie tikrai buvo prarasti - visose partijose aš turėjau pergalės, bet ceitnotuose išleidau. Išvada - reikia stengtis vengti ceitnotų (kas labai sunku, nes komandinė atsakomybė slegia, kartais galvoju ten, kur asmeninėse žaisčiau net nesusimąstęs) ir tada galima būti geriausių žaidėjų dešimtuke.
Pabaigai. Komandinis žaidimas turi savo specifiką. Ypač kai komandoje yra 10 žaidėjų ir tarp jų praktiškai nėra skilių. Svarbiausia tokioje komandoje yra nepralošinėti, nes kasnors vistiek turi laimėti. Aš žaidžiu Olandijos aukščiausiame divizione jau 5 sezoną, sužaidžiau apie 50 partijų ir dar nei karto neteko sakyti žodžio "pasiduodu". Aišku, tai nereiškia, kad aš totaliai uždarinėju ir sausinu žaidimą ir bėgu ant lygiųjų. Kaip taisyklė, žaidžiu ant 2 rezultatų - spaudžiu ir klausimas ar pakaks tos persvaros ir ar sugebėsiu ją realizuoti. Su persvaros gavimu viskas šiame sezone gerai, su realizavimu - ne viskas
. Bet komanda eina 3 vietoje ir turi neblogas galimybes tą vietą išsaugoti, kas būtų puiku. Ir mano indėlis tame nėra paskutinis (greičiau atvirkščiai).