5 turas ir vėl tenka žaisti su Baltarusijos atstovu - Aleksejumi Kunica. Čia jau vienas iš pretendentų į pačias aukščiausias vietas, klastingas, ambicingas ir stiprus. Todėl iš vienos pusės žaisti reikėjo atsargiai, bet turint omeny, kad jau tiek daug taškų prarasta, trauktis irgi nėra kur - reikia pergalės. Žodžiu užduotis treneriui ir jo globotiniam nepaprasta.
Priminsiu, kad jauniai (kadetai), kaip ir jaunimas žaidė su vienu baltų ėjimo traukimu (pusė ėjimo). Savaime, kaip visada, vakarais mes žiūrėjome, ką busimi varžovai pasirenka ir kokiems debiutams teikia pirmenybę atsakant į vieną ar kitą pirmą baltų ėjimą. Vienas iš probleminių ėjimų yra 1.ef4. Per 3 metus važiavimo su mūsų jaunimu jau daug esu jiems parodęs čia, bet šį kartą mes pradėjome gudrauti. Reikalas tame, kad visi treneriai jau pakankamai primaitino savo auklėtinius madingais variantais, ir didžioji dauguma partijų prasideda taip: 1.ef4 fg5 2.cb4 g:e3 3.d:f4 ef6 4.cd2 fg5 5.fe3 gh4 6.gf2 de7 ir t.t. Kadangi Domantui Lietuvoje daug kas padeda, jis žino pakankamai daug įvairių planų po 1.ef4 ir gali varijuoti. Taip su silpnesniais varžovais Borisove jis naudojo 5...fe7 ir tai pasiteisino. Bet konkriečiai su Kunica pasiuliau nukrypti nuo debiutinės magistralės dar anksčiau. Argumentavau tai tuo, kad visi ruošiasi ėjimui 4...fg5 ir gaivina čia įvairius variantus. Ėjimui 4...fe5 specialiai nesiruošia turbūt niekas. Akivaizdu, kam jam ruoštis, juk čia faktiškai paprastas žaidimas savo galva, be forsuotų variantų vos ne iki endšpilio kaip po 4...fg5 5.fe3 gh4 6.gf2 de7. Ir aš maniau, kad tai ir gerai, kaip tik Domanto savarankišku žaidimu aš pasitikiu - pozicijos supratimas ir skaičiavimas (kai jis neskuba
) pas jį gerame lygyje. O juodų pozicija po 4...fe5 vistik šiek tiek malonesnė, partija bus žaidžiama su tam tikru komfortu. Taip ir nusprendėme - jei paklius 1.ef4, žaisti 4...fe5. Pabaigai juokais pasakiau - o gal Kunica paeis 5.fe3, tada pakeisi 3x3, gausi super persvarą, daspausi, ir greit eisi ilsėtis.
Tai buvo ilga preliudija, o dabar partija.
A.Kunica - D.Norkus1.ef4 fg5 2.cb4 g:e3 3.d:f4 ef6 4.cd2 fe5. Čia Kunica, aišku, nusistebėjo ir pradėjo galvoti. Maždaug po penkių minučių pakelė ranką virš šaškės "f2". Nuleido. Bet dar po keletos sekundžių užtikrintai paėjo
5.fe3? Hipnozė? Baltoji magija? Juodoji magija? Mūsų nuotaika pralinksmėjo. Domantas greitai atliko "privalomą programą" -
5...hg5 6.f:h6 fe7 7.h:f8 ef6 8.f:c5 b:h4. Čia Kunica giliai nuduso. Jį galima suprasti, sunku žaisti, kai supranti, kad jau maždaug ant 75% tu esi pasmerktas. Turbūt nuo tokios liūdnos nuotaikos baltarusas dar sužaidė
9.bc5 (man atrodo čia reikia kentėti, o šis ėjimas tik pila vandenį į juodų malūną - varžovo dešinio flango ataka tampa nesulaikoma) ir partija iš tikrųjų neužsitęsė. Toliau jei neklystu buvo:
9...cb6 10.ab4 b:d4 11.hg3 h:f2 12.g:c5 hg7 13.ef2 fg5 14.bc3 gh6 15.ab2 gh4 16.ba3 ef4 17.de3 f:d2 18.c:e1 bc7! 19.fg3 h:f2 20.e:g3 hg5 21.ba5 gf4 ir balti kapituliavo.
Antroje partijoje valingas Kunica ištempė Domantą į klampų žaidimą, bet pramušti nesugebėjo. Taip mūsų turnyrinė situacija tapo visai padori ir teikianti vilčių, po 5 turų turime +2. Jeigu kas galėtų žinoti kas įvyks 6 ture...