aleksej wrote: Tai tavo nuomone. Kaip sako Algimantas, verta pagalbos. Bet yra ir kita. Mano ir kaip supratau Andriaus yra, kad zmogus turi teise rinktis pats apie ka rasyti. Aisku, kad maloniau rasyti apie savo pozitivias emocijas (laimejimus). Kodel jis turi rasyti apie savo pralaimeta partija, kai jo laimingas nugaletojas (turintis visas teises ir svarbiausia malonuma pasakyti apie tai visam pasauliui) paprasciausia tingi tai padaryti man yra neaisku. Svarbiausia kad tas tinginys iseina geras (kuklus, nenori girtis), o pralaimetojas pagal buldozzer dar ir privalo visiems savo partija parodyti ir pakomentuoti, nes kitaip jis blogas, nes nepadares to jis (a) nemoka pralaimeti, (b) blogas zurnalistas. Be to neaiskus ir aspektas, kodel komentarai laimetos partijos buldozzer vertina neidomiais ir neaktualiais, o suteikia ta ranga tik rasancio pralaimetoms partijoms.
P.S. Tu pats, Egidijau, nors viena savo partija, ar laimeta, ar pralaimeta, buvai pakomentaves ar bent parodes kurnors? Manau, kad ne, nes esi is tu tinginiu rasyti. Bet kazkodel mokini ka ir apie ka kiti turi rasyti.
Akivaizdu, kad nestatau praloštų partijų aukščiau už laimėtas ir jei aš laimėjau labai gerą partiją tai tikrai turiu teisę ją parodyti, bet jei mano varžovas mane didmeistriškai ištaškė į atomus, o aš pateikiu straipsnyje kaip lamėjau pravedęs kažkokį vidutinį smūgelį tai jau negerai. Tačiau kai paimu žurnalą tai dažniausiai tokį vaizdą ir matau. Sutinku tai dar atleistina jei tai kažkoks forumas ar draugų būrys (nors visada įdomiau žiūreti ir klausytis kai pateikiama įdomiausia informacija, o ne pasakojama koks aš "krooootas" ir kaip laimėjau ten ir ten, mačiau "afigiennus" variantus ir t.t., nors, žiūrint iš šalies, matosi, ir labai gerai matosi, kad bent pusė iš viso to tiesiog makaronai), bet jei dar žmogus už tą straipsnį ir pinigus gauna (nesvarbu kokius, svarbu pats faktas) tai mažų mažiausia nepagarba skaityojui. Žmogus, atsisėdęs rašyti straipsnį, tampa ne šaškininku, o žurnalistu ir turėtų atsiriboti nuo savęs kaip žaidėjo (ideale žinoma).
Pats aš iš tikro nesu nė velnio parašęs. Pats nelabai žinau kodėl. Kaip ir esu nieko prieš, tačiau memuarams dar per anksti, pasiūlyti niekas nepasiūlė ir neprašė, pačiam siūlytis už honorarą, tai tas honoraras manęs taip pat nedomina - turiu savo darbą ir pajamas. Tuo labiau, kad savo laiku dirbdamas adminu dienraštyje buvau užsiminęs, kad gal kažką parašinėti, tai iš senų žurnalistikos vilkų gavau patarimą, kad jei gali nerašyti - nerašyk (nepamenu dabar kieno tai žodžiai deja, bet atrodo kažko iš klasikų)
. Tad yra kaip yra, tuo labiau, kad nematau šaškėse ir leidinio, kuris man kaip skaitytojui būtų tikrai prie širdies ir norėtųsi kažką parašyti.