Vėl "tas pats per tą patį". Jau tūkstantį kartų girdėjome. O paskui vėl, prie progos, "kodėl tokia ar kitokia padėtis Lietuvos šaškėse" (tame ar kitame jų segmente). Tikrai tuoj pradėsiu keiktis .
1. Egzistuoja tokios sąvokos, kaip "maksimali kapitalo koncentracija tikslui pasiekti". Geriau vežti ne 15 žmonių, bet 5 (ar 3) į kuo daugiau varžybų (pvz. nuvežti į tradicinius Olandijos vasaros turnyrus, kaip daro jakutai, kiniečiai. Jie turi daugiau pinigų - daugiau žmonių vežioja, mes - gal mažiau). Sako, kad sunku nustatyti, kokie perspektyviausi. Bet tam ir esate specialistai. Ir žiūrėti ne tik į dabartinį jų pajėgumą, bet į jų motyvaciją, pasiryžimą siekti profesionalių aukštumų ar profesionalo karjeros (daug ką aukojant gyvenime) šaškėse. Ir maksimaliai ieškoti tiems perspektyviausiems (jeigu jie yra) maksimalaus papildomo finansavimo. Ach, tai ne trenerių reikalas? Užmirškite, net komercinėse sporto šakose tuo užsima ir (būtent, ir) treneriai.
2. Atrodo, kad trenerių/auklėtinių - šaškininkų pasiekimais reikia tik džiaugtis ir džiaugtis. Užima prizines vietas respublikinėse varžybose - liaupsės vietinėje spaudoje. Lietuvoje maža konkurencija ir apie trenerių pasiekimus galima spręsti tik apie jų auklėtinių rezultatus tarptautinėje arenoje (kaip sakoma, "tarptautinėje rinkoje"). Yra etatinių trenerių, yra valandininkų, yra visuomenininkų. Ką tuo klausimu bandė daryti, pvz. LŠF vadovybė paskutinįjį dešimtmetį? Gal ir bandė, jeigu bus tokia informacija, būsiu tik dėkingas. Prie amžiną atilsį Juozo Kulikausko viskas irgi neatsirado savaime, jis dėjo daug pastangų (gal ir turėjo daugiau galimybių, sutinku). Kur eita, su kuo kalbėta? Galima organizuoti (ne paslaptis - neoficialiai užsakyti, nupirkti) straipsnių tą temą aktualizuojančių daugiau ar mažiau įtakingoje spaudoje? Nėra kam tuo užsiimti, neturime įtakingų žmonių? Tada taip ir prisipažinkime, nevyniokime "į vatą" ir ...susitaikykime su esama padėtimi. Ir tada nesakykime, kad absoliučiai nieko negalima pakeisti.
Gal ką iš visuomeninikų "pramušti" į valandininkus, valandininkus - į etatinius. Gal kas, atleiskite, jau "užmigo ant laurų" ar pan. Tuo atveju nereikia bijoti tą ir pasakyti (taip yra visuose darbuose, kodėl čia turėtų būti išimtis). Visi žinome, kad yra norintis ir galintis, mano nuomone, puikiai dirbti treneriu (etatiniu ar ne pilnu etatu) didmeistris iš Vilniaus. Gal jam sudaryti sąlygas dirbti Kaune ar kitame netoli nuo Vilnaius esančiame mieste/miestelyje? Paieškoti kitų variantų - organizuoti jo trumpalaikes mokyklas, seminarus (aišku, ne už ačiū). Arba vėl kitas pavyzdys. Sakoma, kad mūsų geriausiam treneriui (visi suprantame apie ką kalbame) "per mažai mokama". Ar buvo jam ieškoma papildomo finansavimo? Kas, kur, kada ir kaip tai darė?
3. Man, kaip šaškių mėgėjui iš Lietuvos ("sirgaliui") gėda dėl tokių rezultatų, kaip šiame čempionate, todėl ir rašau (kai kada nors jie būna geresni, skubu pasveikinti). Ir būtent todėl, kad šimtalangės šaškės. Nes mane labiau domina opinija apie Lietuvos šaškes labiau į Vakarus nuo Lietuvos. Ir todėl, kad trenerių nedaug (beje, jų niekada nebus "per daug". Ir kai buvo maksimaliai, prisimenu, buvo sakoma, kad nedaug. Bet ir daug kur kitur - nedaug).
4. Atleiskite, bet Jūs, mano nuomone, šiuo atveju (būtent, šiuo atveju) be reikalo "parodėte į mane pirštu". Toje nedėkingoje pramonės srityje, kurioje aš dirbu (taip jau išėjo, kad jau senai pasitraukiau nuo psichologijos) mes konkuruojame tik užsienio rinkose ir tuos 12 metų, kai vadovauju fabrikėliui (o ir anksčiau dirbau panašiose pareigose, tik žymiai didesniame objekte), mes visą laiką apie 95 - 98 proc. produkcijos eksportuojame į Vakarus (Italija, Lenkija, Portugalija). Dabar - stipri krizė (mes paskutiniaisias metais "surišti" su Portugalija, o kokia ten padėtis girdėjote), rezultatai ir padėtis - prasta, mes vadovaujantys darbuotojai atlyginimus susimažinome 30 - 40 procentų. Ar trenerių, biudžetininkų ir pan. atlyginimai taip priklauso nuo rezultatų?
Aš jau per senas pradėti dirbti treneriu, nervai nebe tie (1979 - 1982 metais turėjau "valandas", jau buvo ir šiokių tokių nedidelių rezultatų. Bet su šeima persikėliau į kitą miestą. Vėliau šviesaus atminimo J.Kulikauskas siūlė pradėti dirbti, bet mano planai jau buvo kitokie ). Nemanau, kad nėra jaunų/vidutinio amžiaus žmonių, nenorinčių jais dirbti (beje, J.Kulikauskas ne tik pramušinėjo etatus, bet ir "dirbo" su "potencialiais kadrais". Kaip dabar prisimenu).
Šaškėms (šaškių kompozicijai) aš esu atidavęs daug laiko (visų pirma), jėgų, net ir savo pinigų.Jau 30 metų (ne epizodiškai). Ne dėl asmeniškai savo pasiekimų. Todėl Jūsų užuomina, kad aš nieko nedarau, nėra korektiška. Savo srityje darau. Yra ir rezultatų (keturiuose iki šiol vykusiuose pasaulio šimtalangių šaškių kompozicijų sudarymo čempionatuose Lietuva turi du prizininkus. Iš 12 medalių - du mūsų). Kitas dalykas, kad atsibodo ir kad netolimoje ateityje darysiu žymiai mažiau. Bet tai jau absoliučiai kita tema.
Algimantas Kačiuška