Be abėjo pagrindinį pasiruošimą namie labai svarbu papildyti vietoje, jau konkriečiai žiūrint, kur ir kokios pas varžovus stiprios ir silpnos vietos. Atspėti ką žais priešininkas užduotis nepaprasta, bet reali. Nes, kaip bebutų, minikadetų, kadetų ir jaunių (ypač merginų) repertuaras vistiek yra gana ribotas. Kažkokiais ypatingais šlifais manę kiti treneriai nenustebino, maždaug kuo tikėjomes iš varžovų, tą jie ir žaidė. O štai aš kartais atvirkščiai siuliau ir rodžiau saviškiams kitokias, mažiau žinomas ir populiarias schemas, kad pabandyti išmušti iš varžovų naminio pasiruošimo kozyrius. Bet egzistavo toks momentas, kad kadetai ir jauniai traukia 1 baltų ėjimą, tai suprognozuoti tiksliai ką jiems teks žaisti buvo neįmanoma (šiuo atžvilgiu su Domantu buvo paprasčiau, nes, kaip rašiau anksčiau, jo busimų partijų eigą kartais pavykdavo surežisuoti vos ne nuo pirmo iki paskutinio ėjimo). Tokiais atvejais bandėme uždaryti skyles pačiose probleminėse vietose. Tik dėja kartais atsirasdavo bėdos ten, kur aš jų nesitikėjau - Anri užsirovė ant Sargino varianto
, Sabina pasirodė nežinojo kad Centrinė partija visai ne baltųjų naudai ir net žinomiausių variantų nebuvo matusi ir t.t. Nepaslaptis ir tai, kad debiutas yra tik dalis darbo, svarbus ir bendras žaidėjo lygis (taip apmaudu buvo, kai 8 ture Domantas nelaimėjo žinomos simetrinės pozicijos, o 4 ture Sabina kitoje žinomoje simetrijoje nepadarė lygiųjų). Bet čia aš galėjau tik graužti nagus, negalėdamas pasakinėti
. Aišku, kai treneris vienas jam sunkiau, bet kadangi turėjau tik 5 vaikus, tai paskirti dėmesio kiekvienam buvo įmanoma. O štai pavyzdžiui baltarusų buvo 5 treneriai - Valiuk, Chainiuk, Anisko, Baryshev, Kodesnikov, latvių 2 - Freidenfelds, Danilov. Apie ukrainiečius ir rusus išvis tyliu, kiek jie turėjo aptarnaujančio personalo
.