Keletas eilučių apie tai, kaip mums sekėsi.
Pradėsiu nuo to, kad salygos tikrai buvo puikios ir žaisti ir ilsėtis. Pakol jaunimas žaidė aš buvau priverstas dykinėt, ne į salę nieko neleisdavo.
Teko naudotis pasiūlymu atsipalaiduot ir ilsėtis. Tą aš ir dariau: vaikai žaidžia-aš atostogaunu.(Atidirbau prie vairo) Tiesa mums gryžima truputį sutrukdė į vakarą nukeltas uždarymas, bet Sandra kažkaip suorganizavo vaikam transportą nuo Marijampolės iki Šiaulių ir visa kelionė vyko sklandžiai. Kitais metais kelionė turėtų būt lengvesnė, nes bus atidarytos didelės greitkelio atkarpos ir didesnę Rumunijos dalį galima bus pravažiuot žymiai greičiau. Nors norintiem paturistaut siūlyčiau porą metelių palauk, nes kelių tiesimas truputį vėluoja (Greitkelis, kuris turėjo būt baigtas 2011m. dar tik baiginėjamas)
Kaimelis čia buvo labai ramus ir mažutis. Net juokaudavom, kad einam ne į miestelį o į gatvę, nes visas gyvenimas čia vyko būtent toje gatvelėje.
Viskas kažkiek primena Palangos Basanavičių. Daug kioskų, kavinukių, pilna skelbimų, kad išnuomojami kambariai, tik viešbučiai čia yra didesni prekės kioskeliuose daugiau vietinė arba Turkijos gamybos. Kainos žinoma, kaip kurortiniam miestelyj, tai perdaug lauktuvių nesitikėkit
Jūra be abejo šilta, tik truputį trikdo medūzos ir mažos žuvytės, gulinčios ant duno. Kai ant jų užlipi, jos pradeda judėt ir truputį išgazdina. Beje, Audrius vieną tokią ir sugavo.
O taip tai nuostabus kraštas, kurį man pasisekė jau antrą kartą aplankyt. Tiesa kelionė per kalnus irgi savotiškai vilioja, ypač kai važiuoji tarpekliu ir iš abiejų pusių būna stati siena. Tiesa toks vairavimas atima daug laiko. Kartais 60km tenka važiuot 2 valandas. Taigi, jei kas norėsit ten važiuot, parašykit, tikrai turiu ką patart renkantis marštutą.