Kadangi jau visi laukia mano pasakojimo, tai truputį pasidalinsiu kelionės įspūdžiais
Nuotykiai prasidėjo anksčiau nei tikėjausi. Važiuojant į autobusų stotį troleibusu buvo kažkokių problemų su troleibuso laidais. Iškilo grėsmė net nespėt į autobusą Vilnius-Varšuva, bet po 3-5 min situacija buvo ištaisyta. Tiesa, jau nespėjau parduotuvėje nuspirkt atsigert, o Simple Express autobuse, kaip anksčiau, mineralinio vandens jau nebeduoda
Tiesa, buvo kita naujovė - ant kiekvienos sėdynės įtaisyti mini ekranai-kompiuteriukai, kur galima žiūrėt filmus, žaisti žaidimus, klausytis muzikos, žiūrėti nuotraukas. Tačiau po vienos šachmatų partijos ir 15 min filmo taip suėmė miegas, kaip turbūt dar nėra buvę man autobuse. Kai buvau jaunesnis, tai niekad neužmigdavau autobuse naktiniu reisu. Aišku, kažkiek padėjo ir tai, kad buvo 2 laisvos vietos. Neskaitant trumpų prabudimų, akys atsimerkė jau Varšuvoje. Tiesa, dar buvo vienas nuotykis prie Panoramos. Vienas girtas keleivis norėjo įlipti į autobusą, tačiau vairuotojai jo neįleido. Buvo iškviesta ir policija. Autobusas jau norėjo išvažiuot, tačiau pilietis atsistojo priešais autobusą. Taigi turėjome laukti apie 10 min, tačiau netrukus gudriu manevru vairuotojas apvažiavo neblaivų asmenį ir kelionė tęsėsi. Atvykus į Varšuvą, autobuso į Čenstachovą reikėjo laukti apie devynias valandas, jas praleidau valgydamas, skaitydamas knygą ir besidegindamas saulėje...
Na, galiausiai įsikūriau Čenstachovos Grand Hotel. Prieš išvažiuojant mačiau skurdų dalyvių sąrašą, bet tikėjausi, kad paskutiniu momentu dar prisidės dalyvių. Taip ir atsitiko, tačiau minimaliai - blico varžybose atvyko dalyvauti Daliga ir Sadowska. Kadangi dalyvių vistiek buvo mažai, tai žaidėme du ratus. Po pirmo rato džiaugiausi tokia sistema, nes buvau tik 4 vietoje. Antrame rate nugalėjau pagrindinius konkurentus dėl 2 vietos Kruglikovą ir Daligą, sužaidžiau lygiom su Reszka, nugalėjau turnyro autsaiderį, bet tada mane pavedė ir psichologija, ir fiziologija. Jau įsivaizdavau kaip rodau iškovotą taurę artimiesiems ir pan... (tiesa, tam buvo pagrindo - jei Kruglikovas laimėtų prieš Daligą paskutiniame ture, galėjau net pralaimėt, jei lygios - užtenka lygių, o ir Daligai laimėjus, aš pats žaidžiau su įveikiamu varžovu). Deja, tokios mintys dažniausiai prie gero nepriveda. Plius manau per daug žiūrėjau į varžovų partiją. Fiziologiniai dalykai taip pat prisidėjo: pilvas pradėjo gurgt kaip pašėlęs, pulsas pakilo iki kažkur 150 k/min
Kai pamačiau, kad Daliga laimėjo, tai ir pats turėjau gerą poziciją, bet endšpilio su šaške laimėt nepavyko. Dar galima prisimint ne itin garbiną poelgį, kai priešpaskutiniam ture Reszka su Daliga sutiko lygiom.. Na, žodžiu nepasisekė, pasidalinau 2-4 vietą ir nors su geriausiu koeficientu, bet dėl mažesnio pergalių skaičiaus likau 4. Galbūt anksčiau būčiau kitaip malšinęs liūdesį, tačiau šį kartą po tokios nesėkmės tiesiog skaičiau knygą... Taip pat bandžiau save ramint tokiomis mintimis, kad savo taurę jau turiu (2008m. - 2 vieta) ir kad šaškės nėra svarbiausias dalykas gyvenime
Pagrindiniam turnyre tikslas buvo reabilituotis. Mąsčiau, kad reikia kuo mažiau galvot apie turnyrinę lentelę, o daugiau galvot apie žaidimą, apie poziciją šaškių lentoje. Pirmame ture lygios su Kruglikovu, antrame kerštas Ščygielui - gera pradžia. Vėl visokios mintys lindo į galvą apie turnyrinę padėtį, bet stengiaus jas vyti šalin. Trečiame ture įvekiau Truščynskį. Deja, vėl pažvelgiau į turnyrinę lentelę - esu lyderis! Tiesa, norint užsitikrinti pirmą vietą, reikėjo pergalės prieš Reszka. Čia gal vėl buvo mano klaida, nes žaidžiau "drąsiuoju-kamikadzės" stiliumi, o varžovas žaidė gerai ir laimėjo. Kai dabar pažiūriu atgal, gal visgi reikėjo žaisti savo "ramiuoju-lyginiu" stiliumi, nemaža tikimybė, kad būčiau sužaidęs lygiom ir būčiau užsitikrinęs antrą vietą, o Kruglikovui norint užimti pirmą vietą dar reikėtų nugalėt 2 silpnesnius varžovus. Jis tai po to padarė ir galiausiai užėmiau trečią vietą.
Truputį apie laisvalaikį... Vieną dieną turėjome ekskursiją į Jasna Gora - vieną iš svarbiausių katalikams vietų pasaulyje. Kunigas aprodė labai puošnią biblioteką, taip pat juodosios Marijos paveikslo originalą.. Taip pat aplankėme monetų ir medalių muziejų. Tiesa, ten man nelabai patiko, nes tuo metu labai norėjau valgyt
Tą vakarą taip pat nuėjome žaisti boulingo, Jo buvau nežaidęs gana ilgai, tačiau užėmiau pirmą vietą
Per pirmą žaidimą buvau pirmas, per antrą - antras (Reszka pagerino rekordą), per trečią - trečias. Tačiau per ketvirtą žaidimą vėl aplenkiau visus ir pamušiau Reszkos rekordą. Maitinimas buvo geras, pusryčiai viešbutyje (švediškas stalas), pietūs ir vakarienė restorane. Tik po boulingo ėjom valgyt kebabų užeigoj, kur, anot iškabos, geriausi kebabai visoj Lenkijoj..
Šiaip viskas buvo patogu, visur vežiojo su mašinom. Turnyro organizatorius aprodė ir politechniką, sporto salėj yra daug stalo teniso stalų, tinklinio aikštelių.. Čempionato uždarymas vyko pas universiteto rektorę gražioje salėj, prie apskrito stalo, kur galima buvo išgert arbatos ir pasidalint įspūdžiais apie čempionatą. Tai ir padariau
Taip pat čempionato eigoj buvo atvažiavę radijas, po to ir televizija. Abiem daviau interviu, gal bus kur nors įdėta.. Mano kambariokas šįkart buvo Kruglikovas, iš pradžių buvo neaišku kokia kalba bendrausim, bet kai supratau, kad aš moku rusų geriau nei jis anglų, tai teko bendrauti rusiškai
Žiūrėjom vakarais kaip Donecko Šachtar nugali Čelsį ir kaip Rytas nugali Partizaną bei Žalgiris Olympiakosą. Įdomus dalykas tai, kad jis labai panašus į mano pusbrolį
Traukiniu Čenstachova-Varšuva važiavau kartu su Reszka, įdomiai pakalbėjom, taip pat šalia sėdėjo pagyvenusių lenkų pora, kuri pamatę taures užkalbino. Berods jau devintą kartą buvau turnyre Lenkijoj, tai Reszkai išlipus, tęsiau su jais pokalbį lenkų kalba...
Kadangi buvau visuose Europos studentų čempionatuose, galiu pasakyt, kad pagal dalyvių skaičių ir turnyrine prasme, be abejonės, geriausią čempionatą pavyko suorganizuot Lietuvai, tačiau kiekvienas čempionatas duoda įdomios patirties, naujų įspūdžių, ne išimtis ir Čenstachova