Antroje mikromačo partijoje su Valiuku Domantas visiškai teisingai pradėjo įgyvendinti nuostatą šiam susitikimui. Juodais jis sužaidė
1.cd4 dc5 2.bc3 fg5 3.cb4 ba5! 4.b:d6 c:c3 5.d:b4 a:c3 6.cb2 cd2! 7.e:c1 gh4. Aišku, jokio pranašumo pas juodus nėra, bet pozicija Valiukui visai nauja, su treneriais nenagrinėta ir žaisti ją reikia pačiam. Po ilgų manevrų neutraliuose vandenyse ant lentos gavosi tokia padėtis:
V.Valiuk - D.Norkus (2 partija)1.fe3? Vau! O štai ir įrodymas teisingai pasirinktos taktikos šiam mačui. Pavargęs nuo varžovo laukimo Valiukas bando greičiau užforsuoti įvykius ir daro didžiulę klaidą. Reikėjo žaisti paprastai 1.ba3=.
1...h:f2 2.e:g3 gf4! 3.e:g5 f:f2 4.d:f6 (negelbsti ir 4.g:e3 ef4 5.e:g5 h:f4x)
4...e:g5 5.g:e3 gf4 6.e:g5 h:f4.Baltų padėtis beviltiška. Aš jau pradėjau primetinėti turnyrinę situaciją, kur Domantas po pergalės turėjo išeiti į 1 vietą.
7.cd4 dc7 8.bc3 ab6! Jokios aukos baltiems nepadeda: 9.de5 f:d6 10.cd4 dc5 11.de5 cd4! 12.e:c3 bc5 13.hg3 cd4! 14.c:e5 cb6 15.a:c7 b:h2x, arba 9.hg3 f:h2 10.de5 hg1 11.ef6 gh2 ir juodi suvalgo šaškę "c3" su išloštu endšpiliu.
9.cb4 ba7 10.hg3 (o ką dar daryti, jei nenori iš karto pasiduoti)
10...f:h2 11.de5 hg1 12.ef6.Pozicija, kurią laimės turbūt ir antraatskyrininkas. Galima, aišku, vėl suvalgyti šaškę "b4" su laimėtu endšpiliu (ką Domantas žinojo), bet tai net visai nebūtina, juk ant lentos matas dviem ėjimais: 12...gh2 13.fg7 he5x. Bet Domantas greitai (kam ir kur skubėti?) padarė kitus du ėjimus, kurie dar ilgai gali sapnuotis jam košmaruose
:
12...gd4 13.fe7 dc3??? Valiukas vos nenukrito nuo kedės, bet damkę paėmė
14.b:d2 ir tik čia Domantas suprato, kad po 14...cd6 balti kirs ne su šaške "e7", o su šaške "a5".
Pralošimas! Jau laimėtame mače! Vėl dėl baisiausios ir kvailiausios galiucinacijos! O juk pergalė jau išvestų į 1 vietą. Ir jei vieną tokį aklumą iš 3 turo dar galima paaiškinti, suprasti ir atleisti, tai antras košmariškas pasikartojimas viename turnyre jau nelenda į jokius vartus. Aišku, man buvo gaila Domanto, ir man pačiam "katės širdį graužė", bet per pietus aš labai griežtai pasakiau kažką tokio: "Gerai, kad pralošei, tau bus pamoka, tik tokia katastrofa gali tave atpratinti skubėti ir išmokti laikyti koncentraciją iki tol, kol 2 taškai tau bus įrašyti turnyrinėje lentelėje, o ne tavo mintyse, o taip pat gal suprasi, kad už greitį papildomų taškų neprideda, o štai netekai tai jau kruvos". Iš pedagoginės pusės aš jaučiau, kad dabar atėjo laikas ijungti truputį botago politikos, tik tai gali įaistrinti ir sportiškai įpykinti nuleidusį galvą Domantą. Taip pat priduriau: "Dabar trauktis nėra kur ir reikia laimėti visus likusius mačus, nes kitaip į prizines vietas nepatekti, o kitos vietos mus nedomina, ar tai 5, ar tai 10, tas pats - nesekmė. O kad tu tai gali (laimėti, kad ir visus 3 paskutinius mačus) - faktas. Pozicijos tai visur pas tave laimėtos, taškus paleidi tik dėl nemokėjimo išlaikyti koncentracijos iki partijos pabaigos, kam įtakoja skubėjimo virusas ir tik nuo tavęs priklauso ar netaps jis diagnoze". Pabarus, reikėjo įkvėpti į vaikiną drąsos ir pasitikėjimo savimi. Trenerio jautrumas, jo pedagoginis talentas ir psichologija - irgi labai svarbūs dalykai tokioje situacijoje.