Posted: Mon 2008 Jan 28, 20:34Na pagal mane užtenka ištraukti 3 kojines 
vargselis Andrius 
Page 5 of 13
Posted: Mon 2008 Jan 28, 20:34Posted: Mon 2008 Jan 28, 21:12O as manau kad kambaryje tamsu ir jis nematys kokias istrauke vargselis Andrius
vargselis Andrius Posted: Mon 2008 Jan 28, 21:32zinai ziuri is stalciu o istraukes tai gali siaip ne taip iziuret, jop - istraukus tirs variantas bus arba dvi baltos ir viena juoda, arba dvi juodos ir viena balta, bet pora jau bus. nenustebkit kas nors jei pamatysist su skirtingom koijnem 
Posted: Tue 2008 Jan 29, 9:13zoomz wrote:zinai ziuri is stalciu o istraukes tai gali siaip ne taip iziuret, jop - istraukus tirs variantas bus arba dvi baltos ir viena juoda, arba dvi juodos ir viena balta, bet pora jau bus. nenustebkit kas nors jei pamatysist su skirtingom koijnem
na o jei tu visa laika trauktum is pradziu vienos spalvos, paskui kitos spalvos? maza tikimybe, bet juk yra.
Posted: Tue 2008 Jan 29, 11:28Yra du kambariai. Viename zmogus ir trys jungikliai, kitame trys lempos. Kiekvienas jungiklis veda prie skirtingos lempos. Zmogus gali ieiti i kambari su lempom tik viena karta, jis turi nustatyti, kuris jungiklis veda prie kurios lempos. Kaip tai padaryti?
Posted: Tue 2008 Jan 29, 11:39intas wrote:Yra labai daug matematiniu zaidimu. Stai vienas mano tevuko : zaidzia du zmones, zmogus pasako skaiciu nuo 1 iki 10 ir kitas pasako skaiciu ir taip jie sako skaicius iki skaiciu suma pasiekia 100. Kas turi pradeti ir koki pirma skaiciu pasakyti, kad garantuotai laimetu?. Laimi pirmas pasiekes simta.
pvz: pirmas(5) 5, antras (1) 6, pirmas (10) 16.... pirmas (5) 89, antras(7) 96, pirmas(4) 100. Pirmas laimejo
Prielaida laimi antrasis. Antras zaidejas gali pasakyti toki skaiciu, kad pirmojo ir jo skaiciu suma lygi 11. Taigi antras zaidejas, kad ir kokius skaicius pasakys pirmas, zaidimo metu gaus skaicius 11, 22, 33, 44, 55, 66, 77, 88, 99. Bet tokiu atveju jis praleimetu.
Prielaida laimi pirmas. Jis pasako skaiciu 1. Tada kad ir koki skaiciu pasakys antrasis, pirmasis sudarys sumas 12, 23, 34, 45, 56, 67, 78, 89 ir 100.
Posted: Tue 2008 Jan 29, 11:47intas wrote:Ar zmogu zemes jega traukia tokia pacia jega kaip ir esant simto metru gylyje po zeme ir kodel?
Gravitacijos jega veikia tarp atomu. Mum esant 100 metru gylyje po zeme, mus trauks link zemes centro beveik tokia pati jega kaip ir pavirsiuje, bet virs musu esancios 100 metru zemiu trauks i save, t.y i priesinga puse. Juo busime giliau, tuo efektas stipres. Isvados : zemes centre daleles yra nesvarumo busenoje, o zemes sfera vieta kur zemes traukos jega yra stipriausia.
Posted: Tue 2008 Jan 29, 11:51intai speju, kad tai tik teorija, nepatvirtinta realiais faktais.
na nesigincysiu, gal cia tavo tiesa, bet kazkaip man jau daug abejoniu kyla.
na nesigincysiu, gal cia tavo tiesa, bet kazkaip man jau daug abejoniu kyla.
Posted: Tue 2008 Jan 29, 11:58ragvel wrote:intai speju, kad tai tik teorija, nepatvirtinta realiais faktais.
na nesigincysiu, gal cia tavo tiesa, bet kazkaip man jau daug abejoniu kyla.
Visi man zinomi moksliniai saltiniai sako lygiai ta pati, bet ne vienas is ju autoriu nepatikrino
Posted: Tue 2008 Jan 29, 14:17intas wrote:intas wrote:Ar zmogu zemes jega traukia tokia pacia jega kaip ir esant simto metru gylyje po zeme ir kodel?
Gravitacijos jega veikia tarp atomu. Mum esant 100 metru gylyje po zeme, mus trauks link zemes centro beveik tokia pati jega kaip ir pavirsiuje, bet virs musu esancios 100 metru zemiu trauks i save, t.y i priesinga puse. Juo busime giliau, tuo efektas stipres. Isvados : zemes centre daleles yra nesvarumo busenoje, o zemes sfera vieta kur zemes traukos jega yra stipriausia.
Molekulinej fizikoj gal ir logiskas toks paaiskinimas, bet klasikinej ziurint pagal sita formule ir turint omeny,kad sunkio (gravitacijos) jega veikia nuo zemes mases centro,tai atrodo nelogiska.
F=G*(M*m/r^2)
F-sunkio jega
G-gravitacijos konstanta
m-mazesnio kuno mase
M-zemes mase
r-zemes spindulys
Taigi,esant 100m po zeme spindulys turetu but mazesnis,todel sunkio jega gaunasi didesne
Del to asigaliuose laisvojo kritimo pagreitis didesnis (nes zemes forma netaisyklinga)Aisku cia galima gincitys kiek nori,bet viskas matyt priklauso kaip i sita klausima paziuresi (molekulines ar klasikines fizikos puses) Bet turbut tik Dievas zino tikslu atsakyma Posted: Tue 2008 Jan 29, 14:35super_mario_33 wrote:intas wrote:intas wrote:Ar zmogu zemes jega traukia tokia pacia jega kaip ir esant simto metru gylyje po zeme ir kodel?
Gravitacijos jega veikia tarp atomu. Mum esant 100 metru gylyje po zeme, mus trauks link zemes centro beveik tokia pati jega kaip ir pavirsiuje, bet virs musu esancios 100 metru zemiu trauks i save, t.y i priesinga puse. Juo busime giliau, tuo efektas stipres. Isvados : zemes centre daleles yra nesvarumo busenoje, o zemes sfera vieta kur zemes traukos jega yra stipriausia.
Molekulinej fizikoj gal ir logiskas toks paaiskinimas, bet klasikinej ziurint pagal sita formule ir turint omeny,kad sunkio (gravitacijos) jega veikia nuo zemes mases centro,tai atrodo nelogiska.
F=G*(M*m/r^2)
F-sunkio jega
G-gravitacijos konstanta
m-mazesnio kuno mase
M-zemes mase
r-zemes spindulys
Taigi,esant 100m po zeme spindulys turetu but mazesnis,todel sunkio jega gaunasi didesne
Sita formule naudojama tada, kai kuno matmenys/atstumas nuo musu iki kuno yra labai mazas dydis. Tada sakoma, kad kuna galima laikyti kaip materialuji taska. Siuot atveju mes esame kuno viduje. Pagal ta pacia formule logiskai butu taip : F = G1*(M1*m/r1^2) - G2*(M2*m/r2^2)
F-mus veikianti jega
G1-po mumis esancios zemes gravitacijos konstanta
G2-virs musu esancios zemes gravitacijos konstanta
m-musu mase
M1-zemes esancios po mumis mase
M2-zemes esancios virs musu mase
r1-atstumas nuo musu iki po mumis esanciu zemiu mases centro
r2-atstumas nuo musu iki virs musu esanciu zemiu mases centro
Minusas, nes jos veikia priesingomis kryptymis.
Taip, del zemes panasumo i kausini, skirtingose vietose gravitacijos konstanta skirtinga.
Beveik viska zino google ir wikipedia
Posted: Tue 2008 Jan 29, 15:46ragvel, tai jeigu trauktum visąlaik vienos spalvos kojines, tai jau po dviejų traukimų susidarys pora Taigi teoriškai gali užtekti ir dviejų traukimų, kad ištrauktum vienodos spalvos kojines. Bet reikia nustatyti kiek reikia ištraukti kojinių, kad tikrai susidarytų pora. Taigi reikia trijų traukimų. Pvz. pirmą kartą ištraukiam baltą kojinę, antrą kartą ištraukiam juodą kojinę. Trečią kartą kai trauksim kojinę, tai ji bus arba balta, arba juoda. Taigi jau tikrai susidarys pora
Taigi teoriškai gali užtekti ir dviejų traukimų, kad ištrauktum vienodos spalvos kojines. Bet reikia nustatyti kiek reikia ištraukti kojinių, kad tikrai susidarytų pora. Taigi reikia trijų traukimų. Pvz. pirmą kartą ištraukiam baltą kojinę, antrą kartą ištraukiam juodą kojinę. Trečią kartą kai trauksim kojinę, tai ji bus arba balta, arba juoda. Taigi jau tikrai susidarys pora Posted: Tue 2008 Jan 29, 16:11aa aisku. ok.
Posted: Tue 2008 Jan 29, 16:24ragvel,bet juk sunkio jega veikia link zemes mases centro,o dvieju mases centru zeme juk tureti negali,nes kad ir kur butume (netgi jos viduje) zeme,kaip planeta lieka vienu kunu...isvis susimaisiau 
Posted: Tue 2008 Jan 29, 16:33super_mario_33 wrote:ragvel,bet juk sunkio jega veikia link zemes mases centro,o dvieju mases centru zeme juk tureti negali,nes kad ir kur butume (netgi jos viduje) zeme,kaip planeta lieka vienu kunu...isvis susimaisiau
Zeme galime padalinti i smulkesnius elementus "Virs ir po". Zeme galima dalinti kaip norime iki atomu. Kiekviena dalis tures savo masiu centra. Mes taip darome todel, kad kiekviena dalis veikia mus skiritingai(traukia, stumia). Kad ir kiek dalintume vistiek atstojamasis bendras masiu centras isliks tas pats.
Pvz: tavo rankos masiu centras per alkune, kojos per sanari ir t.t. O viso zmogaus dalis sujungus i viska, vistiek gausis pilve