Moderator: aleksej
zoomz wrote:zinai ziuri is stalciu o istraukes tai gali siaip ne taip iziuret, jop - istraukus tirs variantas bus arba dvi baltos ir viena juoda, arba dvi juodos ir viena balta, bet pora jau bus. nenustebkit kas nors jei pamatysist su skirtingom koijnem
intas wrote:Yra labai daug matematiniu zaidimu. Stai vienas mano tevuko : zaidzia du zmones, zmogus pasako skaiciu nuo 1 iki 10 ir kitas pasako skaiciu ir taip jie sako skaicius iki skaiciu suma pasiekia 100. Kas turi pradeti ir koki pirma skaiciu pasakyti, kad garantuotai laimetu?. Laimi pirmas pasiekes simta.
pvz: pirmas(5) 5, antras (1) 6, pirmas (10) 16.... pirmas (5) 89, antras(7) 96, pirmas(4) 100. Pirmas laimejo
intas wrote:Ar zmogu zemes jega traukia tokia pacia jega kaip ir esant simto metru gylyje po zeme ir kodel?
ragvel wrote:intai speju, kad tai tik teorija, nepatvirtinta realiais faktais.
na nesigincysiu, gal cia tavo tiesa, bet kazkaip man jau daug abejoniu kyla.
intas wrote:intas wrote:Ar zmogu zemes jega traukia tokia pacia jega kaip ir esant simto metru gylyje po zeme ir kodel?
Gravitacijos jega veikia tarp atomu. Mum esant 100 metru gylyje po zeme, mus trauks link zemes centro beveik tokia pati jega kaip ir pavirsiuje, bet virs musu esancios 100 metru zemiu trauks i save, t.y i priesinga puse. Juo busime giliau, tuo efektas stipres. Isvados : zemes centre daleles yra nesvarumo busenoje, o zemes sfera vieta kur zemes traukos jega yra stipriausia.
super_mario_33 wrote:intas wrote:intas wrote:Ar zmogu zemes jega traukia tokia pacia jega kaip ir esant simto metru gylyje po zeme ir kodel?
Gravitacijos jega veikia tarp atomu. Mum esant 100 metru gylyje po zeme, mus trauks link zemes centro beveik tokia pati jega kaip ir pavirsiuje, bet virs musu esancios 100 metru zemiu trauks i save, t.y i priesinga puse. Juo busime giliau, tuo efektas stipres. Isvados : zemes centre daleles yra nesvarumo busenoje, o zemes sfera vieta kur zemes traukos jega yra stipriausia.
Molekulinej fizikoj gal ir logiskas toks paaiskinimas, bet klasikinej ziurint pagal sita formule ir turint omeny,kad sunkio (gravitacijos) jega veikia nuo zemes mases centro,tai atrodo nelogiska.
F=G*(M*m/r^2)
F-sunkio jega
G-gravitacijos konstanta
m-mazesnio kuno mase
M-zemes mase
r-zemes spindulys
Taigi,esant 100m po zeme spindulys turetu but mazesnis,todel sunkio jega gaunasi didesne Del to asigaliuose laisvojo kritimo pagreitis didesnis (nes zemes forma netaisyklinga)Aisku cia galima gincitys kiek nori,bet turbut tik Dievas zino atsakyma
super_mario_33 wrote:ragvel,bet juk sunkio jega veikia link zemes mases centro,o dvieju mases centru zeme juk tureti negali,nes kad ir kur butume (netgi jos viduje) zeme,kaip planeta lieka vienu kunu...isvis susimaisiau
Users browsing this forum: No registered users and 43 guests