Norėčiau visiems rekomenduoti straipsnį apie teniso problemas Lietuvoje.
Iškreiptas požiūris į tenisąPanašios problemos kaip ir šaškėse: masiškumas, trenerių stoka, valstybės dotacijos, komercializacija. Tik tenisas Lietuvoje toliau pažengęs evoliucijos kelyje.
CITATOS (įdomesnės):
"Parodykite kitą tokią šalį, kur per teniso varžybas tribūnose klaikiai garsiai trypiama kojomis, kur isteriškai plojama, kai varžovas servuodamas suklysta arba padaro neišprovokuotą klaidą, kur po pergalingo taško jauni žiūrovai sprogstančiais žandais prievartauja šaižiai spiegiančias dūdas. Pas mus jau ir alų leista gerti teniso tribūnose... "
(Neverta norėti, kad tenisą stebinti antra-trečia karta nuo žagrės elgtųsi kaip Anglijos aristokratai.)"Šiaulių teniso mokyklos biudžetas yra
milijonas 300 tūkstančių litų."
"O dabar vyksta nesuvokiami dalykai - šiame pastate
[aut. SEB arenoje] dirbantis žmogus
per mėnesį gauna apie penkiolika tūkstančių litų ir niekam nieko nėra įsipareigojęs. "
"Tai apie kokį tenisą mes šnekame? Jūsų minėti treneriai yra tik instruktoriai arba amatininkai, per mėnesį
uždirbantys nuo dešimties iki dvidešimties tūkstančių. Man negaila jiems pinigų, nes pats gerai uždirbu. Bet jūs privalote reguliuoti, kad už tokius pinigus vyktų kokybiškas darbas."
Straipnis sukėlė prieštaringų minčių, pirmiausia kad nesugebama išgyventi be valstybės pagalbos ir rėmėjų turint milžiniškas apyvartas. Tenise yra betvarkė. Patys pagalvokite, pilni teniso kortai didelius pinigus mokančių mėgėjų, o dalies tų pinigų nemokama nukreipti profesionalių tenisininkų ugdymui. Treniruotės žmogui iš šalies kainuoja šimtus litų. Ar yra teniso federacija? Ar ji turi narių su nario įnašais? Ar ji turi savo aikštelių, iš kurių užsidirba lėšų? Kur nueina rėmėjų pinigai? Mano gal truputį socialistinės pažiūros, bet kai yra toks teniso sporto masiškumas ir masė pinigų sistemoje, nesusikurti teniso vadovams reikiamų treniruočių sąlygų yra aplaidus iškrypimas. Juk galima nuo kiekvieno teniso mėgėjo mokamo mokesčio skirti, sakykim, 5 ar 10 procentų tiesiai teniso federacijai. Arba už kiekvieno teniso trenerio akreditaciją per metus imti solidžią sumą, kurią šis tikrai susirenka iš turtingų mėgėjų.
Be to, tenisas kaip sportas itin brangus. Visiems tenisininkams, išskyrus viršūnėles, jis neatsiperka. Reikia įvertinti tenisui skiriamų lėšų dydį su sportuojančių moksleivių skaičiumi, gal vis tik kitose sporto šakose sportuoti pigiau. Ir ar turi valstybė "deginti" pinigus, kurie didžia dalimi yra įsisavinami teniso verslo pasaulio (teniso įrangos gamintojų, instruktorių, viešbučių...), o ne pačių profesionalių tenisininkų?